Kaip seniai, kaip seniai išėjau,
Tuo keliu jau tikrai nebegrįšiu,
Vis kasdien maldavau ir prašiau,
Nepamiršt to žydėjimo vyšnių...
Nepamiršti prašiau daug daugiau -
Aukšto kalno ir liepų žalių,
Laiko klostės supynė stipriau,
Laumės juostą iš pievos gėlių...
Taip seniai, taip seniai išėjau
Ir keliu tuo tikrai nebegrįšiu,
Vėjo gūsių šiandieną prašau,
Kad nuneštų prie žydinčių vyšnių...
Taip ir liksiu tiesiog užmaršty,
Kaip berželis palinkęs prie tako,
Teišlieka tik mano širdy
Praeitis, kuri daug ką pasako...
Komentarai
Irena
Komentarų RSS srautas.