Kai pumpurai pradės jau skleistis
Kai žolė pievoj sužaliuos,
Kai viskas gamtoje ims keistis,
Gal dar jausmai nepavėluos?

Aš vedina jausmų troškimo
Paslysiu gal klampiam kely...
Nebeturiu nei baimių, nei laukimo,
Kai mintys lieka praeity.

Tiktai širdis kasdien nerimsta,
Ko nori ji, gal tu žinai?
Jausmų šaltinis laime virsta,
Manau, taip bus jau amžinai...

Kai sutemos uždengs vėl dieną,
Kai žolę laistys iš dangaus,
Atsiųski angelą man vieną,
Gal mums pavyks susidraugaut?

Komentarai   

#1 Gražina Žukauskienė 2014-04-25 17:14
Tikrai su gamtos pabudimu aplanko tokie žmogiški jausmai: meilė, draugystė, dėmesys, artimo žmogaus buvimas šalia...Linkiu, kad ne tik atsiųstas angelas aplankytų,bet ir dėmesingas draugas,kuris ieško tokios puikios draugės, kaip Tu,mieloji.
Cituoti

Komentuoti