Ar liūdėti, ar melstis -
Jau dabar nežinau,
Kai dangus ėmė verkti,
Aš atsidaviau tau...
Mėnuo lūpas bučiavo
Tu svaigai jauduly,
Visada būsiu tavo -
Užrakinta širdy.
Pasėdėk, duoki ranką,
Man taip liūdna vienai,
Mes nuplauksim į krantą,
Mūsų vietą žinai.
Lai perkūnai vėl trankos,
Oro trūksta širdy,
Nepaleisiu jau rankos,
Abu liksim kely.
Po kelionės prisėsim
Rūko juostoj baltoj
Ir abu pailsėsim
Mūsų meilėj klaidžioj.
Komentarai
Komentarų RSS srautas.